Strategijos ir realios galimybės. 52005IP0186

Laurynas Jonavičius.

SEO naujienos

Lietuvos politika Baltarusijoje — norai, galimybės, strategijos Laurynas Jonavičius, lrt. Artėjančio Astravo jėgainės paleidimo momentas, strategijos ir realios galimybės kivirčai tarp Minsko ir Maskvos, naujojo Lietuvos prezidento rinkimai suteikia progą padiskutuoti šiuo klausimu.

Lietuvos pozicija Baltarusijos klausimu yra patyrusi įvairių pokyčių ir apipinta įvairiais įsitikinimais, tačiau kol kas neturi didelių pasiekimų. Turime svarbius ir gyvybingus ekonominius santykius, ypač susijusius su Klaipėdos uostu.

Verslo strategija - 6 psl. - Rašto darbas - klubstudentow.lt

Turime didelę problemą su demokratijos ir žmogaus teisių strategijos ir realios galimybės Baltarusijoje. Esame stipriai sugrėsminę Astravo klausimą. Galiausiai, turime strateginę Rusijos grėsmės ir Baltarusijos vaidmens šiuo klausimu problemą.

Atsižvelgiant į tai, diskusija dėl to, ko nori, ką gali ir ką turėtų daryti Lietuva, atrodo savalaikė. Tuo labiau, kad ilgametė Vakarų ir Lietuvos politika Baltarusijos atžvilgiu rezultatų realiai nedavė — demokratijos rodikliai nekinta, demokratinių strategijos ir realios galimybės veikimo sąlygos Baltarusijoje išlieka blogos, nesaugios jėgainės statomos nepaisant akivaizdžių pažeidimų ir kaimynių prieštaravimo.

Tačiau pokyčiai aplink Baltarusiją vyksta, ir galbūt jie gali tapti akstinu susėsti ir iš naujo įvertinti Lietuvos politikos Baltarusijos atžvilgiu niuansus.

Kas keičiasi? Visų pirma, Baltarusijos santykiai su Rusija. Galima teigti, kad santykiai buvo ne kartą suprastėję ir anksčiau, bet viskas susitvarkydavo. Tačiau dabar yra keli papildomi svarbūs veiksniai. Visų pirma, prasta Rusijos ekonominė situacija.

#1. Socialinių tinklų galimybės

Ekonominis sunkmetis nepalieka Kremliui argumentų tęsti Baltarusijos subsidijavimo, tuo pačiu metu verčiant skausmingai reformuotis savo piliečius pvz.

Žinant itin galingus Maskvos ekonominius svertus Baltarusijos atžvilgiu, racionalu yra vis labiau spausti Minską demonstruoti draugiškumą. Ką Maskva ir daro, reikalaudama realiai vykdyti Sąjunginės valstybės projektą pvz. Antra, ant stalo atsiranda tokių svarbių klausimų, kaip m.

Laikas strategijai

Putino kadencijos pabaigos problema Rusijoje bei m. Prezidento rinkimai Baltarusijoje. Nė vienas iš paminėtų draugystės demonstravimo būdų nėra priimtinas Aliaksandrui Lukašenkai. Reali integracija reikštų, kad Batka netenka savo rentų šaltinio dabar tai yra galimybė pelnytis iš Rusijos energetinių subsidijų, nesidalinant pelnu su Maskva, ar tiesiog nelegaliai parduodant Rusijoje sankcionuotas prekes iš Strategijos ir realios galimybės pat netenka suvereniteto atributų bei galios instrumentų karinė bazė su Rusijos kariais Baltarusijoje.

Lukašenkos režimui tai yra gyvybinis išlikimo klausimas. Pragmatiškai žvelgiant, Minskui reikia alternatyvų, visų pirma, ekonominių ir energetinių. Strategijos ir realios galimybės reforma manevras Rusijoje — eksporto muitų naftai panaikinimas ir mokesčio išgaunamai naftai pakėlimas — reiškia, kad iki m. Priklausomybės nuo rusiškos naftos problema tiek nesenas užteršimo atvejis, tiek bendrai alternatyvų nebuvimas daro Minską itin pažeidžiamą šiam Rusijos spaudimo instrumentui.

Atitinkamai, A. Lukašenkos strategija — alternatyvų paieška apie tai jis pats atvirai kalba. Ar Lietuva galėtų ir turėtų būti tokia alternatyva? Keli aspektai. Vadinasi, Lietuva techniškai gali tapti alternatyviu naftos tiekimo kanalu Baltarusijai, taip mažinant jos priklausomybę nuo Rusijos.

Kita galima alternatyva yra Odesos—Brodų naftotiekis, bet ten yra savų niuansų dėl padėties Ukrainoje ir dėl didesnio atstumo. Tikėtina, kad kainos klausimas išliktų svarbus, bet Rusijos mokesčių manevro ir politinio spaudimo kontekste Baltarusijai toks variantas būtų potencialiai svarstytinas. Kokia nauda iš to Lietuvai?

Potencialaus sverto atsiradimas kalbant su Minsku ir bent nedidelis priklausomybės nuo Strategijos ir realios galimybės sumažinimas. Vis geriau, nei neturėti nieko. Antras labai svarbus aspektas — ar Lietuva turi padėti autoritarui A. Juk taip išduotumėme savo vertybinę poziciją. Argumentas labai rimtas. Bet jį sušvelninti galima paprastu klausimu: ar Lietuvai strategiškai geriau turėti tiesioginę sieną su autoritariniu Lukašenkos režimu, ar su Rusija?

Na gal dar su Rusijai pavaldžia satelitine valstybe, valdoma ko nors panašaus į buvusį Rusijos ambasadorių M. Didžiausia strateginė grėsmė Lietuvai yra ne Baltarusija, o Rusija.

Galimybė, kad atskiro tarptautinės politikos strategijos ir realios galimybės — Baltarusijos — ties rytine Lietuvos siena gali nelikti, yra blogiau nei turėti Lukašenką, net ir su Astravu. Žvelgiant retrospektyviai, trumpojo laikotarpio parama diktatoriams pasiteisino — TSRS žlugo, o dauguma remtų diktatorių Čilėje, Salvadore, Argentinoje, Taivane, Pietų Korėjoje tapo normaliais demokratais.

Taigi, gal iš tiesų verta pagalvoti apie rankos ištiesimą A. Lukašenkai vardan ilgalaikio strateginio tikslo. Jokiu būdu nepateisinant jo autoritarizmo, būtinai išlaikant raudonas linijas.

Galiausiai, Lietuvos vertybinė pozicija irgi nėra pati nuosekliausia — galime prisiminti kad ir santykius su Azerbaidžanu, kur mūsų puoselėjamos vertybės yra paminamos dar labiau nei Baltarusijoje, tačiau tai netrukdo dėl geo—energetinio intereso bendradarbiauti energetiniais klausimais, palaikyti įvairiapusius kontaktus ir pasisakyti už Baku suartėjimą su ES. Tikrai galima ginčytis su šiais argumentais teigiant, kad Baltarusija šiandien yra pernelyg susaistyta su Rusija ir atplėšti jos jau nepavyks.

Bet tuomet netenka prasmės ir dabartinė pozicija, kad būtina toliau tvirtai laikytis įsikibus savo pozicijos dėl Astravo, nors jis jau pastatytas ir, būkim realistai, pradės veikti.

Klausimas tokiu atveju tampa susijęs su mūsų pasirinkimu — ar blokuojame kad ir formalius Baltarusijos ryšius su Vakarais, ar prisidedame prie kad ir nedidelės manevro laisvės Baltarusijai sukūrimo. Kitas aspektas — Lietuvos įtakos procesams kaimynystėje klausimas. Dabartinė savi—izoliavimo būtent dėl Baltarusijos pozicija iš esmės kertasi su racionaliu ir pragmatiniu interesu turėti poveikį strategijos ir realios galimybės regione.

Nes jeigu Lietuva užsidarys Baltarusijai bendrame atsivėrimo kontekste, mūsų, kaip regiono ekspertų, statusas ir įvaizdis tikrai nukentės.

Galiausiai atsitiks taip, kad regiono ekspertai taps austrai ar slovakai, o ne lietuviai. Nemanau, kad tai mūsų interesas. Užtenka pažiūrėti, kokių pozicijų Baltarusijos atžvilgiu laikosi kiti veikėjai. ES, kaip žinia, panaikino daugumą sankcijų ir ieško įsitraukimo galimybių abipusiai naudingose srityse.

Lenkija yra pakvietusi A. Lukašenką apsilankyti pas save.

Galiausiai, Ukrainos veiksnys. Lietuva deda milžiniškas pastangas, kad padėtų Ukrainai susidoroti su Rusijos grėsme ir judėti glaudesnio bendradarbiavimo su Vakarais link.

Elektroninės komercijos marketingas: 9 strategijos, kurios patobulins Jūsų elektroninę parduotuvę

Tai mūsų strateginis saugumo interesas. Ir akivaizdu, kad nepriklausoma Kaip atsiimti pinigus demo sąskaitose kad ir su A.

Lukašenka yra palankesnė aplinkybė šiam tikslui pasiekti, nei Baltarusija sąjungoje su Rusija, ar tiesiog Rusija Ukrainos šiaurėje.

Visa tai yra argumentai už politikos peržiūrėjimą. Jų nereikia suprasti kaip raginimo atsisakyti vertybių, pamiršti Strategijos ir realios galimybės sber kortelė bitcoin ar stoti į eilę prie baltarusiškos elektros. Juos reikia vertinti kaip pasiūlymą strategiškai pažiūrėti į poreikius ir galimybes kintančioje aplinkoje. Juos galima pildyti ir kritikuoti ekonominiais, kariniais, kultūriniais ir kitais veiksniais.

Gali būti, kad aš klystu. Tikrai yra alternatyvų tokiam požiūriui ir argumentų kitokiai pozicijai. Bet svarbiausia yra turėti vieną politiką, kuri efektyviai veiks tik tada, jei bus sutarta dėl prioritetų ir bendrai veikiama juos įgyvendinant. Jei norim strategijos ir realios galimybės savo nacionalinį interesą ir efektyviai jį ginti, turim visus tuos argumentus padėti ant stalo, išanalizuoti ir jų pagrindu kurti strategiją.