Ar apmokestinami 4 papildomi savaitgaliai
Turinys
Ūkio subjektų priežiūra
Ar apmokestinami 4 papildomi savaitgaliai darbo ir darbo švenčių bei poilsio dienomis apmokėjimas Viršvalandžių apmokėjimas Pirmiausia, reikia atkreipti dėmesį, kad viršvalandžiai yra ribojami. Darbo kodekso straipsnyje nustatyta, kad viršvalandiniai darbai negali viršyti keturių valandų per dvi dienas iš eilės.
Tai reiškia, jei vieną dieną darbuotojas dirbo keturias valandas viršvalandžių, tai sekančią dieną jis jau nebegali būti skiriamas dirbti viršvalandžių. Be to, yra reikalaujama, kad per metus viršvalandžiai neviršytų iš viso valandų. Taigi, apibendrinus šiuos apribojimus, išeina, kad per savaitę vidutiniškai viršvalandžių galima dirbti po ar apmokestinami 4 papildomi savaitgaliai valandas 20 minučių.
Tikslų dirbtų viršvalandžių laiką reikia žymėti darbo laiko žiniaraščiuose. Už viršvalandžius turi būti mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto atlyginimo penkiasdešimties procentų didesnis atlyginimas už tas valandas.
Tiesa, Darbo kodeksas numato galimybę straipsnis kolektyvinėje ar darbo sutartyje numatyti didesnį viršvalandžių apmokėjimo tarifą. Mokėjimas už darbą švenčių ir poilsio dienomis Darbas poilsio dienomis laikomas darbas šeštadieniais ir sekmadieniais esant penkių dienų darbo savaitei arba tik sekmadienis, esant šešių dienų darbo savaitei.
- Būkite atidūs: VMI vardu prisidengę sukčiai siuntinėja apgaulingas SMS žinutes - DELFI Mokslas
- - Я думаю, я поняла, что вам от меня .
- Valstybinė darbo inspekcija
- Brokeris apžvelgia olmp prekybą
Pažymėtina, kad skirti dirbti poilsio dienomis galima tik tokiems darbams, kurių negalima sustabdyti dėl technologinių priežasčių, kai būtina aptarnauti gyventojus, atlikti neatidėliotinus remonto ir krovimo darbus. Be to, skirti dirbti poilsio dienomis nėščias pagimdžiusiais, maitinančias krūtimi moteris, darbuotojus, auginančius vaiką iki 3 metų, darbuotojus, vienus auginančius vaiką iki 14 metų neįgalųjį iki 16 metų bei asmenis iki 18 metų galima tik jų sutikimu.
Jei dirbama pagal slenkamą grafiką, tai konkretaus darbuotojo ar darbuotojų grupės poilsio dienos gali nesutapti su šeštadieniais ar sekmadieniais, o yra suteikiamos kitomis savaitės dienomis pagal grafiką.
Atleidus darbuotoja darbdavys sumoka minimuma, o prieda uz atlikta darba ne. Ar galima irodyti kad darbdavys nesumokejo priedu? Priedai prie pagrindinio darbo užmokesčio gali būti nustatomi keliais būdais: juos įtraukiant tiesiogiai į darbo sutartį, arba juos nustatyti tik įmonės lokaliniuose aktuose įmonės vadovo įsakymuose, nuostatuose, kituose administracijos aktuose. Kai priedų mokėjimas nustatytas tiesiogiai darbo sutartyje, darbdavys privalo išmokėti nustatytą priedą, jeigu darbuotojas yra įvykdęs nustatytus normatyvus priedui gauti.
Skyrimo dirbti švenčių dienomis Darbo kodekso straipsnis apribojimai yra tokie pat kaip ir poilsio dienų atveju. Darbuotojas turi teisę pasirinkti atlyginimo kompensavimo būdą.
Jei darbuotojas konkrečiai nenurodo, kokiu būdu jam atlyginti, jam mokamas dvigubas atlyginimas. Už darbą švenčių dienomis, kai dirbama pagal grafiką yra apmokama ne mažesniu kaip dvigubu darbuotojui nustatyto atlyginimo.
Šiuo atveju galima taikyti tik piniginę kompensaciją.
Viršvalandinio darbo ir darbo švenčių bei poilsio dienomis apmokėjimas
Darbuotojų, dirbančių slenkančiu darbo grafiku, darbo laiko specifika poilsio dienų atžvilgiu yra tokia, jog už dirbtą darbo dieną, kuri bendrai laikoma poilsio šeštadienis ir sekmadienis apmokama pagal darbo sutarties nuostatas viengubu tarifubet jiems skiriama kita poilsio diena pagal grafiką, kuri nesutampa su savaitgaliu.
Apmokėjimo tvarka ir praktika Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose privaloma žymėti tikslią kiekvieno darbuotojo dirbtų viršvalandžių, darbo poilsio ir švenčių dienomis apskaitą.
Mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą ir kompensacijos darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu KEISTA pavadinimas : 06 06 įstatymu Nr.
Žiniaraščio duomenys yra pagrindas apskaičiuoti priemokas prie darbuotojo darbo užmokesčio. Kilus ginčams dėl priskaičiuoto darbo užmokesčio kai buvo dirbama viršvalandžius, poilsio ar švenčių dienomis, yra remiamasi darbo laiko apskaitos žiniaraščio įrašais, taip pat darbo grafikų duomenimis, todėl jie turi atitikti faktiškai dirbtą darbuotojų laiką.
Šis atitikimas svarbus ir dėl tos priežasties, kad kilus ginčui, yra vertinami ir kiti dokumentai ar faktai apie darbuotojų faktiškai išdirbtą laiką, pavyzdžiui pamainų perdavimo-priėmimo žurnalai, darbuotojų pasirašyti dokumentai, liudininkų parodymai.
Jei viršvalandžius taip pat poilsio ir švenčių dienomis darbuotojas dirba savo iniciatyva, tai yra be administracijos leidimo ar pavedimo, toks darbas nelaikomas viršvalandiniu, ir už jį neturi būti papildomai mokama.
Būkite atidūs: VMI vardu prisidengę sukčiai siuntinėja apgaulingas SMS žinutes
Jei darbuotojas, esant ginčui, neįrodo, kad administracija jam buvo pavedusi dirbti viršvalandžius, ir kad tokius viršvalandžius jis faktiškai dirbo, tokiu atveju darbdavys neprivalo papildomai mokėti už tokį darbą.
Darbo apmokėjimo pažeidimai Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, darbo laiko apskaitos ir apmokėjimo pažeidimai yra vieni dažniausiai pasitaikančių.
Be to, darbo organizavimo ir apmokėjimo klausimai sudaro daugiau nei pusę visų skundų ir paklausimų, gaunamų iš darbuotojų. Pažymėtina, kad darbo apmokėjimo patikrinimai daugiausia vykdomi pagal ar apmokestinami 4 papildomi savaitgaliai skundus ir paklausimus.
Atlyginimas
Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad užfiksavus darbo laiko organizavimo ir jo apskaitos, ypatingai viršvalandžių žymėjimo, pažeidimus, paprastai seka ir patikrinimai dėl apmokėjimo už tokį darbą. Patikrinimo metu nustačius darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimus, gali būti surašomas reikalavimas nurodytus pažeidimus pašalinti, kurį darbdavys privalo įvykdyti. Už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimus ne dėl darbuotojo kaltės Administracinių teisės apžeidimų kodekso straipsnis numato baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnis nustato, kad už darbo laiko nežymėjimą apskaitos žiniaraščiuose, arba neteisingų duomenų apie asmenų darbo laiką įskaitant viršvalandinius darbus, darbą nakties metu, poilsio ir švenčių dienomis įrašymą į šį žiniaraštį gali būti skiriama baudą nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių litų.
