Pasirinkimo teorija. Sprendimų priėmimo teorijos. Racionalaus pasirinkimo teorija vikiknygas
Anot viešojo pasirinkimo teorijos, sprendimus dėl viešųjų išteklių paskirstymo priima nedidelė valdžioje esančių asmenų grupė, kuri vadovaujasi siaurais asmeniniais interesais ir siekia savų tikslų.
- Žvakidės kabučių lentelė
- Šie veiksmai prilyginami gamintojų ir vartotojų savanaudiškiems veiksmams.
Daroma prielaida, kad žmonėms rūpi tik pinigai ir sava nauda, todėl reikia sukurti mechanizmus, kurie šiuos siekius panaudotų pelnui ir uždarbiui didinti: tam reikia mažinti biurokratijąįvesti jos kontrolę pasirinkimo teorija riboti valdžios funkcijas.
Viešojo pasirinkimo teorijos pagrindiniai atstovai — J.
BuchananasA. DownsasW.
Niskanenas, G. Tullockas visi Jungtinės Amerikos ValstijosJ.
Naršymo meniu
Buchananas teigė, kad visuomenė moka mokesčius mainais į viešąsias gėrybesbet šie mainai nėra racionalūs, nes pasirinkimo teorija mokėtojai ir gėrybių gavėjai dažniausiai nesutampa.
Politikoje galima įžvelgti tam tikrą laisvosios prekybos analogą — savanorišką bendrą susitarimą ir kolektyvinį pasirinkimą.
- 4 žingsnių dvejetainiai variantai
- viešojo pasirinkimo teorija
- Racionalaus pasirinkimo teorija - klubstudentow.lt
- Ištakos[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Svarbiausi šiuolaikiniai valdymo bruožai yra biurokratija bei technokratija tarnaujanti savo paties, o ne visuomenės interesams.
- Pasirinkimo tendencijos kryptis
Politinių mainų susitarimams pasiekti reikalingos įstatymų priėmimą reglamentuojančios detalios taisyklės ir procedūros, finansinė kontrolė, apmokestinimo principai, kuriais turi vadovautis valstybės institucijos.
Anot J.
Wickselliopolitika yra individų, kurie veikia neperžengdami politinių institucijų ribų, mainai, ir teisinga tik ta politika, kuriai pritaria dauguma piliečių. Tullockas teigė, kad analizuojant politiką, jos formavimą ir biurokratiją turi būti remiamasi ta pačia naudos didinimo prielaida, kuria grindžiama verslininkų ir vartotojų elgsena.
Anot jo, per rinkimus siekdamos laimėti balsų politinės partijos dalija nepagrįstus pažadus, o atėjusios į valdžią mainais už palaikymą turi kažką duoti rinkėjams — dėl to didėja biudžeto išlaidos. Kiekviena valstybės institucija orientuota į savo galios ir darbuotojų pasirinkimo teorija didinimą, todėl siekia nuolat plėstis ir tam reikalauja vis daugiau lėšų.
Tullockas siūlė privatizuoti viešosios politikos pasirinkimo teorija tikras sritis, didinti valstybinių institucijų tarpusavio konkurenciją, taikyti atlygio už rezultatą principą, atskyrė politinį ir socialinį teisingumą dėl socialinio teisingumo turi būti atsisakyta asmeninių interesų.
Viešojo pasirinkimo pasirinkimo teorija susijusi su neoinstitucionalizmuracionalaus pasirinkimo teorija.