Interneto investavimo apgaulės

Youtube Šimtai Lietuvos gyventojų prarado milžiniškus pinigus tarptautinėse nusikalstamose schemose, kurios užmaskuojamos tarsi investicinė galimybė, nors iš tiesų tai yra apgaulė.

Tačiau dėl įstatymų spragos nukentėjusieji palikti likimo valiai. LRT Tyrimų skyrius surinko įrodymų, kad Lietuvoje veikė ne tik iš užsieniečių pinigus viliojanti grupuotė, bet ir kad ji turi sąsajų su licenciją gavusia Kipro įmone, dėl kurios veiklos Lietuvos gyventojai skaičiuoja šimtatūkstantinius praradimus. Net kai tokios investicijos daromos teisėtai, tai ypač rizikinga, bet LRT tyrimas rodo, kad šie investavimo būdai tampa įrankiais apgaudinėti žmones ir interneto investavimo apgaulės iš jų pinigus.

Investuoti pinigai, dingstantys per naktį, spaudimas skolintis, pinigų pervedinėjimas į vis kitas šalis ir skambučių atakos — visų užfiksuotų istorijų pasikartojantis motyvas.

Ją vienija tas pats žmogus. Teisėsauga, vertindama užfiksuotus atvejus, mato organizuoto nusikalstamumo struktūrą, kuri išsiskirsto bent per 5 valstybes ir dalijasi į dvi dalis: skambučių centrus ir pinigų plovyklas.

Nuorodos kopijavimas

Bankų asociacija interneto investavimo apgaulės, kad pernai Lietuvoje bankai užregistravo apie investicinio sukčiavimo atvejų, o jų klientai prarado apie 2,3 mln. Žmonės dažniausiai tampa užsienyje įsikūrusių skambučių centrų aukomis, kurie naudoja didelio psichologinio spaudimo metodus siekdami priversti investuoti internetinėse platformose.

LRT Tyrimų skyrius bendravo su beveik 10 žmonių visoje Lietuvoje ir žino dar bent atvejų, kai buvo nusitaikiusi ta pati praturtėjimą investuojant siūlanti Kipro bendrovė.

Daugelis aukų, apžavėtos pažadų, prarado dešimtis ar net šimtus tūkstančius eurų. Kitoje analogiškoje įmonėje dirbęs LRT šaltinis atskleidė, kaip investicijų schemos veikia iš vidaus.

Anot jo, skambučių centro darbuotojai žino apgaudinėjantys žmones, o jų tikslas — išvilioti visus įmanomus pinigus. Teisėsauga investicinį sukčiavimą vadina organizuotu nusikalstamumu. Jo struktūra dažniausiai veikia per 5 valstybes ir dalijasi į dvi schemos dalis: skambučių centro ir pinigų plovimo grupės. Schemoje interneto investavimo apgaulės grupės išviliotus pinigus dalijasi per pusę.

Admiral Markets Group apima šias įmones:

Aukso kalnai virto pelenais Psichologinis spaudimas, skambučių atakos, pažadai, kad pinigai bus saugūs, ir aukso kalnų iliuzija — realybė, su kuria susidūrė visi LRT Tyrimų skyriaus kalbinti nukentėję Lietuvos gyventojai. Taip pat artimas tapo gėdos jausmas, dėl kurio į schemas įkliuvusios aukos su LRT norėjo bendrauti anonimiškai.

Pensininkė Adelija vardas pakeistas iki šiol apie prarastus 14 tūkst. Ir klausė, ar turiu mašiną, kurią galiu parduoti.

Esu dar palyginti sveika. Įsidarbinau dar truputėlį, kad prisidurčiau, bet žinot, kiek dar ilgai dirbsi. Paklausta, kas skatino investuoti vis daugiau pinigų, nematant jokios grąžos, Adelija sako iš pradžių tikėjusi greitai ir daug uždirbti, vėliau atsirado interneto investavimo apgaulės pervesti lėšų, kad susigrąžintų prarastas sumas, bei baimės jausmas, kad savo pinigų daugiau nebeišvys.

Jie taip moka.

Vilkaviškiečiui investavimas internete apkarto: sukčiai pasisavino 25 tūkst. eurų

Kad tavo statusas bus ypatingas, man nieko daryti nereikės, mano pinigai dirbs. Istorijos atskleidžia tą pačią įvykių seką. Žmogus, kai jau būna įtrauktas į sistemą, perduodamas kitame ragelio gale esantiems brokeriams.

Tuomet pradeda dingti pinigai.

Sukčių keliami nuostoliai mažėja, bet budrumo investuojant prarasti nevalia - klubstudentow.lt

Iš pradžių siūloma investuoti, o kartais tai daroma už pačius klientus, į valiutas. Laipsniškai pinigams nykstant, įkalbinėjama pervesti vis daugiau. Darėm mokymus ir investicijas, kažkas lyg ir augo. Po savaitės įnešiau daugiau pinigų — apie 8 tūkstančius.

Brokeris Aleksandras man pradėjo skambinėti, reikalauti, kad čia mažai pinigų, kad reikia mažiausiai 17—18 tūkst. Kadangi jaunas tėtis daugiau pinigų neturėjo, kito telefoninio ryšio gale esantis Aleksandras nurodė kur ir interneto investavimo apgaulės spausti. Vėlų vakarą pasibaigęs pokalbis nieko gero kitą rytą neatnešė.

Atsidaręs sąskaitas, Mantas išvydo nulius. Pinigai, dingstantys per naktį, — visų LRT fiksuotų istorijų pasikartojantis motyvas. Kai kuriems Kipro investavimo pradžiamokslis baigėsi skolų liūnu. Tiek Mantas, tiek Virginija, paveikti baimės paskolų, prašė, tačiau skolintis iš greitųjų kreditų interneto investavimo apgaulės atsisakė.

Virginija, kaip ir Mantas, prarado iki 20 tūkst.

Vykti į banko padalinį ir didinti pavedimų limitus, taip pat kreiptis greitųjų kreditų ją įkalbinėjo nebe Aleksandras, o Davidas. Davidas man skambina, sako, kad nuo 16 iki 80 tūkst.

Pamatysite, nespėsite uždarinėti interneto investavimo apgaulės, matysite, kas čia darysis. Kaip galima užsidirbti pinigų per vieną dieną akcijų biržų duomenis, tuo metu bendrovės dviejų akcijų vertė siekė dolerius. Tačiau net ir nutraukus kontaktą, pasekmės gali likti ilgam.

Eglė vardas pakeistas iš viso prarado 30 tūkst. Pervedžiau 2 tūkst. Bet pinigai iki ryto dingo. Jie vėl pradėjo šnekėti, ką jūs čia taip nuleidžiat rankas, jūs perveskite vėl, atsiimsite tuos 2 tūkst.

Taip ir pasidėjo visi mokėjimai — iš pradžių 2 tūkst. Šnekėjo taip gražiai. Anot jos, iš susidariusios sunkios padėties bandys išsikapstyti dirbdama, nors jau yra pensijoje. Panašiai nutiko interneto investavimo apgaulės Bertai, kuri iki šiol istoriją slepia nuo šeimos. Viską, ką turėjau, ir dar į skolą įlindau, nes tikėjau jų pasakom, kad dar ir dar reikia investuoti.

Buvau kaip užhipnotizuota. Bandžiau nutraukti, bet mane tikino — ne vienas ir ne du žmonės, ir rusiškai, ir lietuviškai, ir vyrai, ir moterys Investicijų ekspertai šiose istorijose mato kelis galimus paaiškinimus. Pirmiausia, manipuliuota nieko neišmanančiais žmonėmis ir uždirbinėta iš nenaudingų sandorių. Antra, galbūt išvis jokių investicijų nebuvo, pinigai galėjo būti tiesiog pervedami į įmonės sąskaitas.

Jis prašė nepateikti detalių, iš kurių būtų galima jį atpažinti, ir pats pasirinko vardą, kuriuo bus čia minimas. Šioje publikacijoje LRT šaltinis įvardijamas Treideriu. LRT šaltinis teigia, kad įmonėje praleido kelias dienas. Pamm com sąskaitos centro viduryje užsidirbti pinigų internete neinvestuodami į kaliningradą matyti didelis ekranas, kuriame nuolatos muša skambutis žvakidė grafikas olimpinės prekybos rodo, kiek pinigų įkrito į bendrą puodą.

Anot Treiderio, LRT kalbintiems nukentėjusiems asmenims skambinę davidai ir aleksandrai turėtų būti netikri, nes interneto investavimo apgaulės pirmą dieną buvo įspėtas susigalvoti vardą, kuriuo prisistatinės potencialiems klientams. Nustebino faktas, kad visi skambučio centro darbuotojai žinojo dalyvaujantys sukčiavimo schemoje, nes jų atlyginimas priklauso nuo pinigų sumos, kurią pavyksta išvilioti. Pirmiausia reikia sužinoti, kiek pinigų žmogus turi.

Kas turi daugiau — tas įdomesnis. Apgaulės meistrai nuo įstatymo pabėga Paprašytas įvertinti LRT kalbintų žmonių atvejus, FNNT direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas sako, kad situacija jam primena šiuo metu pasaulyje paplitusią sukčiavimo schemą. Jos esmė — vilioti pinigus naudojant kuo daugiau valstybių, kad teisėsaugos institucijoms būtų sunku atrasti nusikaltimo organizatorių. Viena grupė — atsakinga už skambučių centro sukūrimą.

Forex Apgaulė, kaip to išvengti | klubstudentow.lt

Ten dirbantiems interneto investavimo apgaulės nuperkami telefonai, į kuriuos įdedamos SIM korteles iš kitos valstybės. Investicinė platforma sukuriama trečios valstybės serveriuose. Anot jo, teisėsaugos tyrimai rodo, kad schemoje dalyvaujantis skambučių centras gauna apie 50 interneto investavimo apgaulės.

Kitą dalį pasiima tie, kurie praplauna gyventojų pinigus, juos gavę į specialias sąskaitas. Tie, kurie skambina ir įkalbinėja žmones investuoti. Ir tie, kurie tuos pinigus praplauna. Tai reiškia, kad gyventojų skundus gaunantis Lietuvos bankas negali riboti nei Kipre esančios pagrindinės įmonės, nei sostinėje veikiančio filialo veiklos. Mes pasiūlome iš karto kreiptis į Kipro priežiūros instituciją.

Lietuvoje veikiantis filialas investicinių paslaugų nevykdo. Mes, kaip bankas, galime nuvykti ten, tačiau nieko nerasime. Ši yra švedų mokėjimų bendrovė. Klientų pinigai, pasak Treiderio, būdavo pervedami į dar kitas jurisdikcijas.

Susigrąžinti pinigų beveik neįmanoma Bankų asociacijos duomenimis, pernai Lietuvoje bankai užregistravo apie investicinio sukčiavimo atvejų, o jų klientai prarado apie 2,3 mln. O centrinis šalies bankas pateikia kitokią statistiką. Institucija skaičiuoja tik tuos praradimus, dėl kurių interneto investavimo apgaulės banką kreipėsi nukentėję žmonės.

Pernai registruota skundų, o prarasta suma siekia apie 0,3 mln. Dėl vienos bendrovės skundų skaičius buvo smarkiai padidėjęs, tai tikrai interneto investavimo apgaulės įprasta.

Mes kreipėmės į Kiprą, kad atliktų tyrimą ir įvertintų bendrovės veiklą Lietuvoje. Lietuvos banko investicinių paslaugų priežiūros vadovas pripažįsta, kad galimybė nukentėjusiesiems susigrąžinti prarastus pinigus yra menka.

Ypač jeigu sukčiai veikia iš užsienio. Lietuva pinigų išėmimas situacijoje iš esmės tampa bejėgė.

Centrinis bankas iki šiol laukia atsakymų tiek iš teisėsaugos, tiek iš Kipro. Kai kurie LRT kalbinti pinigus praradę žmonės taip pat bandė teisybės ieškoti policijoje, tačiau arba, anot jų, tyrimai niekur nenuvedė, arba tiesiai šviesiai buvo atsisakyta pradėti tyrimą. Kriminalinės policijos interneto investavimo apgaulės viršininko pavaduotojas Audrius Valeika pripažįsta, kad taip galėjo būti.

interneto investavimo apgaulės

Seminaras (pradžiamokslis) "Investavimo Galimybės" Akcijos, Forex, ETF, Obligacijos

Privatūs bankai, kurių klientai įsisuka į investicines schemas, geba sustabdyti tik dalį tariamų investicijų, tačiau dažniausiai taip pat yra bejėgiai padėti. Kai kuriems patarta tiesiog kitą kartą gerai psichologiškai pasiruošti. Bankų atstovai pasakoja, kad kartais pasitelkiama net policija, bandant atkalbėti žmogų daryti pavojingas investicijas, tačiau kai kurie ir toliau užsispyrusiai sukčiams pervedinėja lėšas.

Vis dėlto LRT apklausti žmonės iš savo bankų jokių signalų dėl galimo sukčiavimo interneto investavimo apgaulės. SEB banko Prevencijos departamento direktorius A. Šapola investicinį sukčiavimą vadina viena labiausiai paplitusių sukčiavimo schemų, kurios kartais priverčia ir investuojančius gyventojus elgtis neteisėtai.

Nors iš pradžių į skambučius neatsakė, o telefoną išjungė, bendrauti sutiko elektroniniu paštu. Pasak I. Kremerio, lietuviškas filialas atsakomybės dėl prarastų žmonių lėšų neprisiima. Įmonės vadovas pridūrė raginimą visiems pranešti, kad reikia sunkiai ir nuoširdžiai dirbti, o investuoti tik tas lėšas, be kurių pragyvenimas nebūtų apsunkintas.

Papildomai pasiteiravus I. Tiesa, Kipras m. Bendrovė teikė paslaugas binarinių opcionų rinkoje, o tai reiškia investicijas į įvairaus turto interneto investavimo apgaulės svyravimus. Kremeris neneigia, kad darbuotojai susigalvodavo naujus vardus. Vis tik agentai negalėjo nurodinėti klientams į ką investuoti, bet naudodami bloomberg ir investing.

Atsakymų vis dar laukiama. Kremeris laiške LRT Tyrimų skyriui taip pat paminėjo, kad kai kuriems klientams buvo išmokėtos kompensacijos, esą siekiant negadinti kliento ir įmonių santykių.