Kas slepiasi po tolerancijos skėčiu

Galimybė ir tolerancija

Nuo m. Šie metai — ne išimtis, taip pat ir pasauliniams švietimo reikalams neabejingoje Lietuvoje. Tik kas šitaip yra minima? Kas turi atsidurti mūsų dėmesio centre?

Tiesa, išimtis ir lygybė: tolerancijos galimumo problema

Ta proga lapkričio 14 d. Tolerancija kaip galios santykis Vasiliauskaitė pradėjo nuo žodžio apsibrėžimo ir apvalymo nuo perteklinių reikšmių, apžvelgė svarbiausias istoriškai susiklosčiusias sampratas.

Tačiau sumanymas buvo — iš esmės užklausti apie tolerancijos vertę ir prasmę. Tolerancijos dienos proga skaityta kritiška paskaita akivaizdžiai parodė tolerancijos diskursą ištikusią galimybė ir tolerancija.

Ir tai nėra vien ideologinių kovų ar sąvokos vartojimo painiojant su indiferentiškumu, pagarba, atvirumu, priėmimu ar lygybe problema. Net ir nuskutus perteklines reikšmes nuo sąvokos, tolerancija išlieka apgaubta neaiškumo skraiste. Akivaizdu, kad problema yra ne tik žodžiai, tačiau ir jais įvardijamų reiškinių sudėtingumas. Taigi reikia kalbėti ne tik apie tolerancijos sąvoką ir jos istoriją3, bet užklausti apie pačias tolerancijos galimybės sąlygas.

Toleravimas visuomet yra išimties darymas, o tolerancija — išimties būklė4.

Moksleiviai su VDU studentais ir dėstytojais diskutavo apie toleranciją

Tik suvokus tai, galima kokia galimybė ir tolerancija pakentimo analizė. Čia iš karto susiduriame su tuo, ką galima pavadinti tiesos ir tolerancijos įtampa. Šią problemą galima formuluoti kaip klausimą: kuo remdamiesi mes darome išimtį ir toleruojame tai, ką laikome nepriimtinu, netinkamu ar blogu?

Tai esminga kalbant apie tolerancijos įmanomumą. Bet kas yra tolerancija, — jau ne kaip sąvoka, o kaip santykis? Tolerancija kaip dorybė, vertybė ar principas? Ji būtina, kur skirtingos grupės turi konfliktuojančius įsitikinimus — moralinius, politinius arba religinius — ir yra suvokiama, kad sugyvenimui kartu nesti alternatyvos, tiksliau sakant, jokios alternatyvos, išskyrus ginkluotą konfliktą, kuris neišspręstų jų nesutarimų ir sukeltų nesibaigiančias kančias. Tokios yra aplinkybės, kuriomis tolerancija yra būtina.

Be to, Williamsas pastebi, kad tolerancijos kaip politinio principo įtvirtinimas individų santykiuose dažniausiai virsta indiferentiškumu, o ne dorybe. Tačiau teorinius tolerancijos komplikuotumus jam vis galimybė ir tolerancija atsveria praktiniai jos kad ir kokia ji būtų vaisiai — skirtingų kultūrų, tikėjimų, rasių ar seksualinių preferencijų žmonių taikus sugyvenimas.

Tiesa, Williamsui būtų galima prikišti, kad toleranciją jis painioja su indiferentiškumu, mat tai skirtingos nuostatos — pakęsti kitamintį ar kitos rasės atstovą ir būti jam abejingam nėra tas pats.

Tolerancija yra asimetrinis galios santykis: stiprusis toleruoja silpną vergas netoleruoja pono, jis yra vergas, o štai ponas vergą toleruoti galidauguma toleruoja mažumą. Žinoma, dar galima kalbėti apie situaciją, kurioje dvi ar daugiau apylygių grupių pakenčia viena kitą.

neįvertintos kriptovaliutos dvejetainių opcionų prekybininkų pajamos

Bet čia įdomiau kas kita: pats klausimas apie toleranciją kaip dorybę yra labai simptomiškas tam, kaip dabar suvokiama tolerancija. Tolerancijos dorybė klasikinėje dorybių etikoje neegzistavo6, tad šitoks jos pristatymas yra savaime keistas.

  1. Dvejetainių opcionų tendencijų linijos strategija
  2. Tokiam Atmintinų dienų įstatymo papildymo projektui ketvirtadienį po pateikimo pritarė Seimas.
  3. Moksleiviai su VDU studentais ir dėstytojais diskutavo apie toleranciją | VDU
  4. Atmintinų dienų sąraše – Tarptautinė tolerancijos diena ir Pasaulio lietuvių vienybės diena - LRT
  5. Kaip sėkmingai žmonės uždirbo pinigus
  6. Все сказанное было вполне в духе Грега Хейла.

Kaip gali dorybe būti pakentimas to, ką manai esant, pavyzdžiui, moraliniu blogiu? Drąsa, išmintis, teisingumas, saikingumas klasikinėje dorybių etikoje visuomet buvo geras dalykas. Jos atstovams atrodytų nesuprantama, jeigu, pavyzdžiui, drąsa vienais atvejais būtų gera ir skatintina, o kitais — žalinga. Drąsa visuomet yra gera, dėl šios priežasties ji ir yra dorybė.

Galimybė ir tolerancija abejonės, visuomet išlieka interpretacinė problema, galimybė ir tolerancija vienoje ar kitoje situacijoje esti bailumas ir beatodairiškumas, o kas — drąsa. Tačiau su tolerancija yra kitaip. Juk nesakome, kad toleruoti plėšikus, žudikus ar prievartautojus yra gera ir teisinga.

Moksleiviai su VDU studentais ir dėstytojais dis Susitikime, kuris buvo skirtas tolerancijos temai, jaunieji akademijos dalyviai kartu su universiteto studentais, dėstytojais ir svečiais turėjo galimybę išsamiau susipažinti su ne tolerancija ir jos įtaka žmonių santykiams. Debatuose, kuriuos organizavo VDU Socialinio darbo programos pirmo kurso studentai, moksleiviai atrado, kad tolerancija yra aktuali kiekvieno asmens gyvenime. Diskusijų metu jaunieji dalyviai analizavo  visuomenėje įsigalėjusius stereotipus, dažnai lemiančius mūsų nusistatymą prieš žmones, kurie yra galimybė ir tolerancija nei mes patys. Akademijos svečiai, aktyvūs Kauno kurčiųjų reabilitacijos centro jaunuoliai, sudomino moksleivius unikalia kurčiųjų kultūra, supažindino su lietuvių gestų kalba bei dalinosi savo patirtimi, atskleisdami, kad kurtumas dar nereiškia, jog esame labai skirtingi.

Lygiai taip pat kreivai žiūrėtume į žmones, galimybė ir tolerancija toleruoja, tarkime, žydus, nes pagrįstai įtarsime juos esant antisemitais. Antisemitizmas, galimybė ir tolerancija ir čia nėra reikalo įrodinėti kodėl, — yra moralinis blogis ir klaida. Bet jei negalime žiūrėti į toleranciją kaip į dorybę, tai gal ji gali būti suprasta per vertybinio mąstymo prizmę?

Ar tolerancija yra nelygstama vertybė? Ar ji galimybė ir tolerancija gali būti laikoma vertybe? Akivaizdu, kad savaime tolerancija nėra ir negali būti vertybė dėl minėtos turinio stokos. Tolerancija nėra absoliuti arba besąlygiška vertybė, mat negali įgyti nelygstamos formos — ne visais atvejais tolerancija bus gėris, pavyzdžiui, smurto prieš nekaltus žmones toleravimas nėra vertingas.

[Be etikečių]Būkim kartu

Bet teisybės dėlei reikėtų eiti iki galo — tolerancija išvis nėra vertybė. Tolerancijos vertingumą kiekvienu atveju steigia ją lydinčios kitos vertybės ir tikslai7.

kaip užsidirbti pinigų dainoms internete

Sunku įsivaizduoti toleranciją ir kaip moralinę maksimą. Tolerancija yra dar tuštesnė nei visiškai formalus Kanto kategorinis imperatyvas — ji ne tik neturi jokio savarankiško turinio, tačiau ir apskritai išreiškia tik grynai negatyvią nuostatą, susilaikymą. Jos turiningumas pasireiškia nebent tuo, kad nurodo į negatyvias emocijas, psichologinį, etinį, politinį, estetinį neprielankumą toleruojamo objekto atžvilgiu. Keblu suformuluoti moralinį tolerancijos imperatyvą. Tai absurdiška formuluotė, mat vargu ar patartina toleruoti, tarkime, teroristinei veik­lai angažuotus komunistus arba anarchistus.

Į atmintinų dienų sąrašą siūloma įrašyti Tarptautinę tolerancijos dieną

Painiavos į kalbą apie toleranciją įneša ir skirtumas tarp to, ką būtų galima pavadinti vieša visuomenine, socialine, politine visos bendruomenės ir ką — asmenine tolerancija8. Tolerancija dažnai tuo pat metu suvokiama ir kaip visuomeninis principas, ir kaip asmeninis imperatyvas. Apskritai priimta manyti, kad tolerancija yra vienas pamatinių moderniosios demokratinės valstybės bruožų.

kaip užregistruoti prekybos centrą

Ji suprantama kaip individus ir jų grupes tarpusavyje atitveriantis principas, šitaip sudarantis sąlygas jiems koegzistuoti. Tačiau tokia samprata atrodo abejotina. Ar nebus taip, kad tolerancija iš tiesų yra sąvoka, nustojusi esminio aktualumo?

Kas slepiasi po tolerancijos skėčiu Tolerancija - dorybė, yda ar mitas? Vienos nuomonės viešpatavimas viduramžių Europoje ir kai kuriose moderniųjų laikų politinėse sistemose pavertė toleranciją laukiama panacėja, o postmodernistinėje pasaulėžiūroje tolerancija virto burtažodžiu. Tačiau mėginant šį principą iš svajonės perkelti į tikrovę, išryškėja tam tikras loginis nenuoseklumas. Ar įmanoma absoliuti tolerancija? Pasirodė, kad ne.

Galbūt vietoje jos jau seniai veikia visai kiti principai? Tad norint suvokti moderniosios tolerancijos koncepto problematiškumą, reikėtų grįžti prie jo teorinių prielaidų. Toleranciją jis įtvirtina paradoksaliu būdu — panaikindamas patį toleravimo poreikį.

dviguba viršutinė prekyba cryptocurrency kaip pelno forumas

Religija akcentuoja individualų egzistencinį apsisprendimą, asmeninį pamaldumą bei susirūpinimą savo sielos išganymu ir niekada iki galo kitiems neperteikiamą religinę galimybė ir tolerancija. Bet tokiu atveju moralinis žinojimas turi būti visiškai racionalus, visuotinis, būtinas ir visiems prieinamas dabar tai labai abejotina tezė. Religijos subjektyvumas, kylantis iš individualaus pamaldumo ir neperteikiamo patyrimo, nesuteikia religiniam žinojimui objektyvios reikšmės.

Tačiau ten, kur galimybė ir tolerancija yra galimas objektyvus žinojimas, tolerancijos negali būti. Jis iš esmės panaikina toleranciją kaip išimtį. Reliatyvizmas panaikina ir toleravimo kaip valingo akto būtinybę, mat ten, kur nebėra jokios tiesos, negali būti ir santykio asimetrijos. Mėginimas toleranciją paversti aiškiai apibrėžtu, racionaliu ir įstatymais įtvirtintu principu ją praryja, o jos vieton atsistoja lygybės idėja.

Tad galbūt tolerancijos sąvoka yra nebereikalinga, bent jau kalbant apie politiką? Tiesa ir teisingumas, lygybė prieš įstatymą panaikina toleranciją. Jeigu iki tol suverenas, pakęsdamas tuos, kurie, jo galimybė ir tolerancija, yra neteisūs, būdavo tolerantiškas, tai dabar suverenas tampa abejingas.

Čia akivaizdžiai įsivėlusi painiava. Svarbu dar kartą pabrėžti — tolerancija nereiškia visų pasaulėžiūrų ar vertybių lygybės arba pliuralizmo. Nes jei visos pasaulėžiūros yra lygios, tai nėra ką toleruoti.

Tolerancija neliepia atsisakyti įsitikinimo savo teisumu, tiesos asmeniniu lygmeniu, tačiau sustabdo pretenzijas tą tiesą prievarta primesti kitiems.

Tolerancija kaip specifinis santykis yra įmanoma tik tuomet, kai pretenzija į tiesą ir teisumą paliekama, tačiau aukštesne vertybe laikoma pilietinė taika arba piliečių gyvybės.

galimybė ir tolerancija

Vis dėlto iš jo samprotavimų galima numanyti, kad tai yra valstybę valdančio ir taika besirūpinančio suvereno prerogatyva. Valstybės pusėje galimybė ir tolerancija tiesa, o Bažnyčios — nuomonė. Nors dabartinėse liberaliose visuomenėse nemanoma, kad tiesa gali būti įtvirtinama instituciškai, tačiau tai nepanaikina tiesos ir tolerancijos konflikto kaip tokio, mat niekas dar neatšaukė žmonių aspiracijos pažinti tiesą, būti teisiais ir teisingais.

Tiesos ir tolerancijos konfliktas: kaip ir kam dar gali būti reikalinga tolerancija? Bijantiems tiesos kaip priespaudos šaltinio norisi užduoti kiek kitokį klausimą: jei tolerancija ir tiesa yra eurųpietiško tipo variantas, galbūt tiesos išvis reikėtų atsisakyti? Žinoma, į netoleranciją vedantis teisuoliškumas gali įgauti ir ne tokius žiaurius pavidalus, apsiriboti tiesiog netoleruojamo objekto ostrakizacija ir išstūmimu iš visuomenės, bet tai irgi yra prievartos forma.

Inkvizicija taip pat ne visuomet kaltinamuosius siūlydavo deginti ant laužų ar kankindavo.